Oro srautų matavimas

Ventiliacijos sistema turėtų būti projektuojama ir įgyvendinama atsižvelgiant į pastato vietą, numatytą paskirtį ir naudojimą, siekiant sukurti sveiką, saugų ir malonų patalpų mikroklimatą įprastomis oro sąlygomis ir naudojimo metu1.
Patalpų vėdinimo tūris visada apskaičiuojamas naudojant 2,5 metro kambario aukštį, nes aukštos patalpos nepadidina vėdinimo poreikio, o žemos – nesumažina. Išorės oro srautas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m³/h, t. y. 1,5 karto didesnis už patalpos, kurios laisvasis aukštis yra 2,5 m, vėdinimą.
Tiekiamo ir ištraukiamo oro srautų santykis turi būti suprojektuotas taip, kad patalpoje nebūtų viršslėgio ar sumažintojo slėgio. Viršslėgis gali išstumti patalpos ore esančią drėgmę į išorinių sienų konstrukcijas, o dėl sumažintojo slėgio į patalpų orą gali patekti konstrukcijose esančios priemaišos. Patalpos vėdinimas suprojektuotas taip, kad būtų nedidelis sumažintasis slėgis. Tai užtikrina, kad matavimo paklaida, nešvarūs filtrai ar slėgių skirtumai tarp sluoksnių nesukels viršslėgio. Be to, patalpose su ištraukiamo oro vožtuvu slėgis turi būti mažesnis nei patalpose su tiekiamo oro vožtuvu. Kai oras iš patalpų, kuriose įrengti oro tiekimo vožtuvai, patenka į oro ištraukimo vožtuvus, jis taip pat praeina pro koridorius, sales ir kitas pereinamąsias erdves.

Kai reikalingi didesnei erdvei būdingi oro srautai, padidės ir miegamųjų bei vonios kambario oro srautai. Net jei naudojamas standartinis vėdinimas, šis projektavimo principas užtikrina pakankamą miegamųjų vėdinimą (ypač naktį). Kadangi perduodamas oras iš tiekiamo oro patalpų patenka į ištraukiamo oro patalpas, salės ir koridoriai vėdinami tuo pačiu metu, todėl šioms patalpoms difuzorių ar grotelių projektuoti nereikia.

Vėdinimo įrenginio matmenys turi atitikti erdvės dydį ir kitus aspektus, turinčius įtakos vėdinimui. Patalpoms naudojant pusę didžiausio vėdinimo įrenginio efektyvumo, paliekama pakankamai vietos vėdinimo efektyvumui didinti, pvz., norint išdžiovinti drėgnas patalpas. Orientaciniai Vallox vėdinimo įrenginių kvadratinių metrų tūriai yra pagrįsti šiais matavimais. Žmonių skaičius, kambarių ir drėgnų patalpų skaičius, taip pat specialių patalpų, tokių kaip baseinas, tūris gali turėti įtakos vėdinimo įrenginio matmenims. Per mažas vėdinimo įrenginys ir ortakių tinklas neleidžia pakankamai sustiprinti vėdinimo ir gali kelti triukšmą. Tačiau nereiktų persistengti atliekant atliekant įrenginio parinkimą.
Dideliuose namuose gali būti tikslinga įrengti du ar net daugiau vėdinimo įrenginių. Taip būtų sumažinamas ortakių ilgis ir užtikrinamas žemesnis triukšmo lygis. Pastatas gali būti suskirstytas į zonas pagal vėdinimo poreikį, pvz., atskirtos drėgnos patalpos nuo gyvenamosioms erdvės, naudojant skirtingą vėdinimo efektyvumą skirtingose zonose.

SFP NORMOS APSKAIČIAVIMAS

Tiekiamo ir ištraukiamo oro vėdinimo sistemos SFP norma, t. y. savitoji ventiliatoriaus galia arba ventiliatoriaus energijos sąnaudos, palyginti su oro srautu, turi būti maks. 1,8 kW/(m3/s). Norint tai pasiekti, reikalingas vėdinimo įrenginys su nuolatinės srovės ventiliatoriais, kruopštus projektavimas, trumpas ir pralaidus ortakių tinklas, vožtuvai su mažu slėgio nuostoliu ir profesionaliai atliktas reguliavimas.
SFP norma apskaičiuojama padalijant bendrą vėdinimo įrenginių ventiliatorių įvesties galią (W) iš suprojektuoto vardinio oro srauto (m³/h). Ventiliatorių įvesties galią galite rasti kiekvieno vėdinimo įrenginio techninėse specifikacijose. Apskaičiuojant reikia daryti greičio, kuriuo matuojamas oro srautas, prielaidą. Vėdinimo sistemos projektuotojas apskaičiuos SFP dydį projektavimo etape, remdamasis numanomais pirminiais duomenimis. Jeigu, pvz., matavimo etape išmatuotas ortakių tinklo slėgio nuostolis skiriasi nuo skaičiavimo duomenų, vėdinimą galima sureguliuoti naudojant mažesnį ar didesnį ventiliatoriaus greitį, nei manoma.